SVEIKIAU.LTRiebalai ir jų rūšys
Riebalai sudaro kūno ląsteles ir yra viena iš pagrindinių maistinių medžiagų, kaip baltymai ir angliavandeniai. Jei organizmui trūksta riebalų, gali pasireikšti ir vitaminų A, D, E ir K trūkumas, nes tai riebaluose tirpūs vitaminai ir riebalai yra būtini jų įsisavinimui.
Riebalai gali būti gaunami su maistu arba sintetinami iš angliavandenių ar baltymų. Su maistu gauti riebalai aprūpina organizmą nepakeičiamomis riebalų rūgštimis.
Riebalai skirstomi į kelias kategorijas. Dvi pagrindinės riebalų rūšys yra blogieji riebalai ir gerieji riebalai.
Blogieji riebalai
Blogieji riebalai susideda iš sočiųjų ir hidrintų riebalų. Šie riebalai kambario temperatūroje išlieka kietos konsistencijos. Jų perteklius didina cholesterolio kiekį kraujyje ir neigiamai veikia žmogaus sveikatą.
Sotieji riebalai (natūralūs transriebalai) dažniausiai randami gyvūninės kilmės produktuose, tokiuose kaip taukai, riebi mėsa, kiaušiniai, sviestas, grietinė, grietinėlė, riebus sūris, nenugriebtas pienas ir kiti pieno produktai. Kokosai ir palmių aliejus taip pat pasižymi šių riebalų gausa.
Hidrinti riebalai – tai dirbtiniai transriebalai, kurie pagrinde naudojami maisto pramonėje. Jie išgaunami cheminiu būdu ir yra itin kenksmingi sveikatai. Perdirbti maisto produktai, tokie kaip tortai, pyragai, varškės sūreliai, traškučiai ir greitas maistas yra didžiausi šių riebalų šaltiniai.
Gerieji riebalai
Gerieji riebalai yra sudaryti iš mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų.
Mononesotieji riebalai, tokie kaip migdolų, rapsų ir alyvuogių aliejus bei riešutai, yra puikus antioksidantas. Jų dėka mažėja blogasis cholesterolis kraujyje ir didėja gerasis.
Polinesotieji riebalai, tokie kaip medvilnės sėklų, kukurūzų, sojų ir saulėgrąžų aliejus taip pat mažina blogąjį cholesterolį. Pagrindinis trūkumas tas, kad kartu su bloguoju mažėja ir gerasis cholesterolis. Ypač vertingi polinesočiųjų riebalų šaltiniai yra linų sėmenų aliejus ir žuvų taukai, pasižymintys omega-3 rūgštimis. Polinesotieji riebalai kambario temperatūroje yra skysti.
Vitaminas D ir jo svarba mūsų organizmui
Vitaminas D (kalciferolis) pagrinde gaunamas iš saulės, net 90 procentų, dėl to dar žinomas kaip saulės vitaminas. Maistas gali aprūpinti organizmą tik nedideliu jo kiekiu. Svarbu paminėti, kad apsauginės priemonės nuo saulės beveik visiškai blokuoja vitamino D sintezę odoje.
Vitaminas B ir jo būtinybė mūsų nervų sistemai
Vitaminas B dalyvauja daugelyje kūno procesų. Yra būtinas pagrindinėms gyvybinėms funkcijoms palaikyti ir nepaprastai svarbus normaliai nervų sistemos veiklai. Gyvulinės kilmės produktai ir mėsa yra pagrindiniai vitamino B šaltiniai, tačiau jo taip pat turi ir daržovės, vaisiai bei daugelis kitų produktų.
Vitaminas A – ne tik akims, bet ir reprodukcijai
Vitamino A pagrindas yra retinolis, dėl to jis taip pat vadinamas retinoliu, retinaliu, retinoidu arba retinoine rūgštimi.
Vitaminas C ir jo šaltiniai
Vitaminas C (askorbo rūgštis) yra vienas svarbiausių vitaminų, reikalingų žmogaus organizmui, nes dalyvauja kolageno gamyboje. Kolagenas atsakingas ne tik už odos ir plaukų struktūrą, bet taip pat yra gyvybiškai svarbus ir reikalingas palaikyti normalią kraujagyslių, kaulų, kremzlių bei dantenų funkciją.
Angliavandeniai – kas tai?
Angliavandeniai – tai pirminis žmogaus organizmo energijos šaltinis, iš kurių sudarytas visas kūnas. Kai jų trūksta, energijai išgauti naudojami baltymai ir riebalai.
Vištiena
Vištiena yra pati populiariausia paukštiena. Tai vištos arba gaidžio mėsa. Vištienos patiekalai paruošiami gana greitai ir gali būti labai įvairūs. Jiems naudojama vištos krūtinėlė, šlaunelės ir sparneliai. Vištieną galima virti, kepti, rūkyti, vytinti ir šutinti.
Vištienos krūtinėlė
Vištienos krūtinėlė – vertingiausia vištos arba gaidžio dalis. Ji žinoma kaip dietinis maistas ir yra mėgstama daugelio žmonių. Vištienos krūtinėlės patiekalai paruošiami greitai, yra skanūs ir juos taip pat mielai valgo vaikai ir senoliai. Patys sveikiausi – vištienos krūtinėlė ant grilio ir virta vištienos krūtinėlė.
Vištienos šlaunelės
Vištienos šlaunelės pasižymi didele maistine verte ir yra itin naudingos sveikatai. Jose gausu vitaminų ir mineralų, tokių kaip cinkas, fosforas, geležis, kalis, magnis, natris, selenas ir B grupės vitaminai. Tačiau vištienos šlaunelės neturi nei angliavandenių, nei skaidulų, todėl geriausias garnyras prie jų – salotos arba garuose troškintos daržovės.
Kiauliena
Kiauliena yra labai vartojama mėsa visame pasaulyje, ypač Europoje ir Kinijoje. Iš jos ruošiami įvairūs mėsos patiekalai, tokie kaip dešros, kukuliai ar šaltiena. Ją galima virti, kepti, rūkyti, sūdyti ir vytinti.
Jautiena
Jautiena – tai bizono, jako, buivolo, veršelio, jaučio arba karvės mėsa. Populiariausi jautienos patiekalai – jautienos troškinys ir steikas.